July
7
, 19:00
Penktąjame Sofijos fetivalyje Jazminos Cininas paroda – „Eglė ir geležinės vilkmergės”.
Išskirtinės moters vardu pavadintas SOFIJOS festivalis visada skiria didelį dėmesį menininkių kūrybai. „Eglė ir geležinės vilkmergės” – personalinė australų menininkės Jazminos Cininas paroda Kuliuose. Lietuvos pabėgėlių dukra ir Stasio Čiurlionio provaikaitė Jazmina Cininas vis dar stipriai tapatinasi su protėvių palikimu, į savo kūrybą įtraukdama baltiškus motyvus ir temas.
Parodoje pristatoma moterų vilkolakių portretų rinktinė, taip pat naujausios knygos (pristatomos virtualiu būdu), kurias menininkė daro iš aplinkoje rastų medžiagų.
Kitaip nei įprastoje europiečių mitologijoje, kurioje vilkolakiai dažniausiai būna tik vyrai, parodoje „Eglė ir geležinės vilkmergės“ Jazmina Cininas eksponuoja devynių moterų vilkolakių, kitaip dar vadinamų vilkmergėmis, atvaizdus.
Sudėtinga linoraižinio technika portretus menininkė pradėjo kurti prieš du dešimtmečius, nusprendusi portreto / autoportreto žanrą papildyti baltų simbolika ir raiška. Kaip teigia pati autorė, ieškodama įkvėpimo visai atsitiktinai prisiminė geležinio vilko legendą, o pradėjusi ieškoti panašių pasakojimų apie moteris, deja, taip lengvai jų nerado. Tai ir tapo paskata pradėti ilgus metus trukusį nuodugnų tyrimą apie moteris vilkolakes mitologijoje ir realiame gyvenime. Tyrimo rezultatus ir jo įkvėptus portretus Jazmina Cininas užfiksavo disertacijoje „The Girlie Werewolf Hall of Fame: Historical and Contemporary Figurations of the Female Lycanthrope“ (2014).
Moterų vilkių vaizdavimas, pasak Jazminos Cininas, byloja ne tik apie mitologiją, bet ir apie bendrąjį istorijos kuriamą moters vaizdinį. Moteris joje buvo arba rūpestinga motina (galime prisiminti Romulo ir Remo legendą ir juos užauginusią vilkę), arba gundanti ir grėsminga femme fatale. Moterų vilkolakių portretais menininkė ne tik kalba apie tradicinį mitą ir istoriją, bet ir siūlo savąją koncepciją, kurioje moteris gali įgauti ir kitus, tarpinius, būvius.
Nors menininkės kūryboje regime mitų pasaulį, jame yra ir tikrų vardų. Kūriniuose „Elsė iš Mersburgo, 1450“ (2007) ar „Lilia naudojasi savo šeimos paveldu“ (2010). Pirmajame menininkė pasakoja apie šveicarę Elsę, kuriai XV a. viduryje buvo atlikta egzekucija už raganavimą ir jodinėjimą vilkais, o antrajame pristato šiuolaikinės „vilkolakės“ Lilios istoriją. Lilia – meksikietė mergina, kuri Gineso rekordų knygoje yra pripažinta plaukuočiausios šeimos atstove, o vadinamąjį vilkolakio sindromą turinčios giminės istorija yra žinoma dar nuo XIX a.
Cininas įtraukta į daugelio grafikos ir meninės knygos apdovanojimų trumpąjį sąrašą, yra surengusi parodas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Jos kūrinių yra įsigiję daugelis kolekcijų, tarp jų ir Nacionalinis MK. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus dailės muziejus, Australijos nacionalinė galerija ir MARKK etnografinis muziejus Hamburge, Vokietijoje.
Menininkė nuolat lankosi Lietuvoje: pirmą kartą čia savarankiškai atvyko sovietmečiui baigiantis, 1988 m. Jazmina yra eksponavusi savo kūrybą Vilniaus rotušėje, dalyvaudama parodoje „Pasaulio Lietuva: kūrybos horizontai“.
Parodos koordinatorė, edukatorė Milda Pleitaitė.
VIETA: Kulių kultūros centro foje.